.
Tell Me Why - Jauh di mata dekat di hati? Tebes ka lae ;) Official Video Out Now, by Kiakilir Dalia & A-Takur ©SilentVoice Pictures Productions 2019. �� Homemade video. Hope to keep you entertained �� Music in 3 languages, Bahasa indo, English & Tetun. Enjoy Lovers❤
TAMA LIU MAI BAINAKA SIRA, BEM VINDO E OBRIGADA PELA VISITA!

Ksolok

quarta-feira, 6 de janeiro de 2016

TMR-Taur Matan Ruak iha Direitu Konstitusional atu harii Partidu Politiku tanba Timor-Leste uza sistema Multi-partidarismu


TAUR MATAN RUAK IHA DIREITU KONSTITUSIONAL ATU HARII PARTIDU POLÍTIKU
TANBA TIMOR-LESTE UZA SISTEMA MULTI-PARTIDARISMU
Hakerek Na’in: Moisés Vicente

Loron diak, ba imi le’e na’in sira hotu, ita hotu la senti loron muda ba kalan, kalan muda ba loron, tempu sempre lao dadaun ba oin nafatin, eleisaun jeral tinan 2017 mós besik mai dadaun ona.  Artigu ida ne’e ho nia titlu TMR-Taur Matan Ruak iha direitu konstitusional atu harii partidu politiku tanba Timor-Leste uza sistema multi-partidarismu. Iha ne’ebé durante ne’e públiku sempre kestiona maka’as lós katak atúal Prezidente Repúblika Demokrátika Timor-Leste, (ke-3), José Maria de Vasconcelhos alias Taur Matan Ruak, ba periudu 2012-2017 atu harii ona ninian partidu politiku foun iha pais Timor-Leste.

Lider nasional ba fundador nasaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste (RDTL) hanesan Nicolau Lobato, Francisco Xavier do Amaral, Xanana Gusmão, Lere Anan Timur, Filomeno Paixão, Ramos Horta, José Luis Guterres “LUGU”, Fernando de Araujo “La-Sama”, Mari Alkatiri, Francisco Guterres “Lu-Olo”, Rogerio Lobato, Corneilo Gama “L-7”, Ernesto Dudu, Maria Rosa da Camara alias Bisoi, Rosa Muky ho lider nasional sira seluk-seluk tan, lider sira ne’e hotu uluk no agora mós harii partidu politiku.

Entertantu eis-Major General FALINTIL-FDTL Taur Matan Ruak mós iha nia direitu atu harii partidu politiku foun iha rai ida ne’e, (Maun TMR uluk iha militár mak Lei Konstituisaun RDTL la fó dalan, maibé agora TMR nudar sidadaun babain). Signifika katak sidadaun sedeit iha rai ida ne’e iha direitu atu harii partidu politiku, tanba Timor-Leste uza ninia sistema multi-partidarismu. Partidu politiku foun ne’ebé mak harii, importante liu mak ne’e ho nia visaun no misaun ida diak no halo klaru ba públiku, partidu ne’e nia sede partidu husi munisípiu Díli ba to’o area rural. Partidu politiku ne’e nia programa ida diak ba tinan lima, programa ida diak povu mak sei hili no povu mak sei vota nia partidu politiku ne’e rasik. Tuir baze legal iha ita nia Lei Inan Konstituisaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste (KRDTL) fó liberdade ba nia sidadaun hotu atu harii partidu politiku, mesmu que nia lider nasional ga, nia sidadaun babain mós iha dereitu atu harii partidu politiku.

Iha baze legal ne’e mak iha KRDTL artigu 7 sufrájiu universál no multi-partidarizmu. Alinea dahuluk, povu hala’o nia kbiit polítiku liu husi sufrájiu universál livre, direitu, sekretu no periódiku, no liu husi forma seluk tan ne’ebé hakerek ona iha Lei-Inan. Alinea daruak, estadu fó valór ba partidu polítiku sira-nia kontribuisaun atu povu hakatak-sai nia hakarak rasik tuir organizasaun, no ba sidadaun nia partisipasaun demokrátiku iha hahalok ukun nian iha nasaun laran. Iha KRDTL artigu 43 liberdade asosiasaun nian. Alinea dahuluk, ema hotu-hotu hetan liberdade ba asosiasaun, ho hanoin ida ne’ebé la hala’o violénsia no halo tuir lei haruka. Nomós iha KRDTL artigu 46 direitu ba partisipasaun iha polítika. Alinea dahuluk, sidadaun hotu-hotu iha direitu atu partisipa, husi nia rasik eh liu husi reprezentante ne’ebé hili tiha ona tuir demokrasia, ba vida polítika no ba asuntu públiku nian iha rai laran. Alinea daruak, sidadaun hotu-hotu iha direitu atu halo no partisipa iha partidu polítiku sira.

Perguntas mak ne’e ba ita hotu tanba saida mak sidadaun sira seluk tauk atu ema seluk harii partidu polítiku? Maibé Taur Matan Ruak dehan ema sira ne’ebé tauk kona-bá nia atu harii partidu politiku, ida ne’e problema sira nian. Taur Matan Ruak mós deklara katak nia vida ne’e, sei fó ba Timor, tanba nia mós fakar-ran mak hetan. Buat ne’ebé lori osan mak sosa, difisil tebes atu soe, sá tan nasaun Timor-Leste ne’e, lori ran no ruin mak sosa, entaun nia sei la husik Timor-Leste.

Iha parte seluk, komunidade Viqueque, Postu Administrativu Lacluta, Munisípiu Viqueque husu Taur Matan Ruak hafoin remata mandatu iha tinan 2017 atu harii fali partidu politiku hodi konkore ba sai Primeiru Ministru. Maun boot Taur Matan Ruak nia mandatu ba Prezidente hela tan tinan 2 hotu ona. Tanba ne’e ami husu ita atu harii partidu politiku ida hodi iha 2017 agora ami vota no hili ita ba fali tan ba Primeiru Ministru, hatete Ersilio Soares hanesan Xefi Suco Ahic, Postu Administrativu Lacluta, Munisípiu Viqueque, loron Tersa (24/03/2015), bainhira partisipa dialogu komunitaria ho Taur Matan Ruak iha Sede Suco Dilor. Ita bele dehan, kuaze maioria povu iha Timor-Leste hakarak atúal Prezidenti Repúblika Taur Matan Ruak atu harii ninia partidu politiku rasik. Bainhira liu husi nia vizita sira ne’ebé mak Taur Matan Ruak halao iha suco hotu iha territóriu tomak, korajen no husu ba Taur Matan Ruak atu harii nia partidu politiku hodi bele tau matan nafatin ba sira, tanba durante ne’e, Taur Matan Ruak mak besik liu ba sira hodi buka hatene sira nian terus no susar, informa Taur Matan Ruak ba jornalista Nacional Diário iha Suco Ducurai, Postu Administrativu Letefoho, Munisípiu Ermera, loron Kuarta, (28/10/2015).

Iha sorin seluk, Taur Matan Ruak hatete katak, agora dadauk ne’e povu sei moris iha terus no mukit nia laran, tanba grupu oan balun deit mak goza povu nia terus iha tempu rezisténsia to’o agora. Tanba ne’e Taur Matan Ruak husu ba públiku atu lalika preokupa kona-bá nia atu harii partidu polítiku, tanba povu mak sei hili sira nia ukun na’in sira. Dala ruma sira tauk atu ema seluk ba hadau sira nia kadeira karik, hau hatete para lalika tauk, povu mak hili sira, sira ukun, hili fali ema seluk, ema seluk ba ukun, dehan Taur Matan Ruak ba jornalista Nasional Diário iha Suco Liurai, Postu Administrativu Turiskai, Munisípiu Manufahi, loron Tersa (17/11/2015). Povu ne’e matenek, sira sei hili ema ne’ebé domin bo’ot liu ba Timor, ida ne’ebé ibun mak bo’ot liu, povu sei la hili.

Ikus liu, rekomenda ba lideransa partidu politiku hotu-hotu tenke fó liman ba malu hodi kontribui nafatin ba dame no paz hodi dezenvolve nasaun Timor-Leste. Tinan 2017 oin mai eleisaun jeral ne’e ita hotu nia festa demokrasia iha pais Timor-Leste. Tanba ne’e ita bo’ot sira mak lideransa fundador ba nasaun ida ne’e fó ezemplu diak nafatin. Sidadaun sedeit mak hakarak atu harii partidu politiku foun iha Timor-Leste ne’e sidadaun idak-idak nia direitu. ***
Referénsia:
v  Diak Liu PR Taur Matan Ruak Rona Povu. Asesu iha Jornál Nacional Diário, 27 Maiu 2015. http://www.jndiario.com/2015/05/27/diak-liu-pr-taur-rona-povu/.
v  Lei Parpol fó Vantajen ba Partidu Kiik. Asesu iha Jornál Suara Timor Lorosae, 30 Novembru 2015. http://suara-timor-lorosae.com/lei-parpol-fo-vantajen-ba-partidu-kiik/.
v  Povu Husu PR Taur Asumi Kargu PM 2017.  Asesu iha Jornál Nacional Diario, 28 Maiu 2015. http://www.jndiario.com/2015/05/28/povu-husu-pr-taur-asumi-kargu-pm-2017/.
v  Taur Matan Ruak: “Lalika ta’uk ha’u harii partidu”. Asesu iha Jornál Nacional Diario, 19 Novembru, 2015. http://www.jndiario.com/2015/11/19/taur-matan-ruak-lalika-tauk-hau-harii-partidu/.  
v  Taur Matan Ruak: “Tempu mak termina ha’u harii partidu ou la’e”. Asesu iha Jornál Nacional Diario, 29 Outubru 2015. http://www.jndiario.com/2015/10/29/taur-matan-ruak-tempu-mak-termina-hau-harii-partidu-ou-lae/.
v  Taur Matan Ruak iha Wikipedia. Asesu iha Internet loron Kinta, 10 Dezembru 2015. https://id.wikipedia.org/wiki/Taur_Matan_Ruak.

v  Viqueque Hakarak PR Taur Matan Ruak Harii Parpol. Asesu iha Jornál Nacional Diário, 25 Marsu 2015. http://www.jndiario.com/2015/03/25/viqueque-hakarak-pr-taur-matan-ruak-harii-parpol/

quarta-feira, 25 de novembro de 2015

Tony Carreira de partida para Timor

Estou de partida para TIMOR

O cantor deixou uma mensagem aos seus seguidores.

Tony Carreira anunciou na sua página do Facebook que está de partida para Timor.

    "Olá a todo(a)s! 
      Estou de partida para TIMOR. 
        Na bagagem levo um orgulho imenso por representar Portugal nas comemorações dos 500 anos da chegada dos Portugueses a Timor. Vou dando notícias, OK? 
          Com Carinho, 
            Tony Carreira",
            escreveu o cantor na legenda da fotografia.

            O pai Carreira irá subir ao palco no dia 28 de novembro para as comemorações oficiais dos 500 anos da chegada de navegadores portugueses a Timor-Leste, data que coincide com o 40º aniversário da declaração da independência do mesmo país.

            www.facebook.com/tonycarreiraoficial
            www.noticiasaominuto.com

            domingo, 15 de novembro de 2015

            Condolences and support expressed for the Government and People of France

            Díli, November 14th, 2015

            PM Rui Araujo
            The Government of Timor-Leste conveys to the Government and people of France condolences regarding the loss of life caused by the violent and criminal acts of the past 24 hours.

            Timor-Leste joins the global community in condemning these terrorist acts and stands in solidarity with the people of France. At this difficult time the Prime Minister Timor-Leste is mindful of the President of the French Republic, François Hollande and Prime Minister Manuel Valls, and expresses support for the Government and all security and medical personnel who are doing their best to cope in this extraordinarily tragic and challenging situation.

            Prime Minister of Timor-Leste, Rui Maria de Araújo said  “our hearts go out to the people of France, to all those sadly impacted by these traumatic events. They remain in our thoughts and prayers at this difficult time.”

            Minister of State and of the Presidency of the Council of Ministers and
            Official Spokesperson for the Government of Timor-Leste

            http://timor-leste.gov.tl/?p=13959&lang=en

            quinta-feira, 12 de novembro de 2015

            Reflexaun Kiik 12 de Novembro - Operação Trepe ho nian Impaktu

            Husi: Victor Tavares

            Ohin completa tinan 21 Operação Trepe RENETIL consequente ocupação Embaixada EUA iha Jacarta 12/11/1994 - 12/11/2015.

            Operacao Trepe Okupa Embaixada USA iha Jakarta
            12 Novembru 1994
            Iha biban neba tanba RENETIL nudar organização resistência nian, hala'o atividades tuir diretrizes husi Direção Central RENETIL nian ho submissão total ba orientação no ordem husi Comando da Luta. Tanba nee, iha biban nebe RENETIL simu ordem husi Comando da Luta atu halo manifestação iha Jacarta kontra okupasaun ilegal no violasaun DH husi rejime Soeharto nian iha Timor-Leste, organização resistência nee mobiliza ninian militantes no massa apoiantes ba kauza nian hodi fanun no konsiensializa komunidade internasional liu husi manifestasaun iha okaziaun aniversariu masakre Santa Cruz ba dala 3. 

            Militantes RENETIL sira atus ba atus desloka husi sidade hirak iha Indonesia laran tomak ba konsentra iha Jacarta.Tanba prinsipiu prinsipal Ukun rasik an nian haruka, militantes RENETIL sira barak mak ninian estudu atu remata ona iha biban neba maibe tanba espiritu nacionalista-patriotica, Antes sem Título do que sem Pátria, hodi nune soe hela sira nian estudu iha Universidades, hodi entrega sira nian an ba sorte no aman Maromak ho Matebian sira nian liman, hodi nune kumpri dever no ordem husi Comando Superior da Luta ninian. 

            Nune Operação Trepe iha Embaixada EUA inverte festa APEC nebe Soeharto nudar uma nain ba sorumutu internasional nee rasik nudar mos biban ba Soeharto ho ninian rejime atu promove ninian performance liu husi marketing politic iha sorumutu internasional ida nee. 

            Okupasaun Embaixada husi RENETIL, jovens ho trabalhadores Timor oan sira balun karik marka pontu 1 deit hodi aumenta ba dasin pezu ba Luta Libertação da Pátria e do Povo. Naton, ami barak nebee ohin loron ulun molik/kareka, ami seidauk falta membro fisiologia, hau nian fuk sei iha, maibe pontu nebe hetan husi asaun konjunta nee rasik mos iha ninian kustus ba ami individu ida-idak. Aumenta pezu ba ida-idak nian ulun, liu-liu bainhira abandona Embaixada depois de loron 12 iha neba hodi sai ba rai liur, furak maibe rai ema seluk nian. Buat hotu foun, selamat pagi, selamat siang mos la rona ona husi ema seluk ba ita, ida-idak lao la liga rai, la'o hanesan roboot tanba hulan roupa todan, imajina Novembro 1994 malirin ida oin sa. Loron-loron ba fera kakutak hatama verbos ba laran, kalan toba hahu mosu fuan kii, neon basuk bainhira hateke ba kotuk, matan komesa naben, dada iss mos ladun los ona. Kala too ona situasaun SPWW (sindrome pos working in war). Pezu aumenta liu tan ba ida-idak nian ulun bainhira hanoin retoma estudus iha ambinete foun, sosiedade foun, dok ona husi Patria, kalan toba matan taka maibe kakutak ho neon iha fatin seluk, hahu husu ba an rasik, "antes sem título do que sem pátria"? E agora? Iha tiha ona rai ema seluk nian, ida hau nian nee iha nebe? Oin sa hau nian estudus iha neba? Oin sa hau nian estudus iha nee ba oin? Hahu hau nian kursu husi eskada hira? Eskada hira tan mak hau sei hakat iha hau nian estudus? Iha neba hau iha eskada ida nune iha hau nian estudu. Iha nee mai hau hahu husi eskada hira? Eskada hira tan mak hau nian estudu bele hotu? Hau nian tinan sae dadaun, bainhira mak sai nune, sai nune ba? Huuuffff flazelasaun todan tebes, too pontu klimax bainhira fera tiha kakutak hodi hatama verbos balu-balun ba laran sai hanesan bukae atu tama universidade hodi hatutan estudus no remata, ho prinsipiu foun iha ambiente no sosiedade foun "pátria, patria o título faz parte". 

            Hasoru susar ba darua: Sistema edukasaun rai ida mos susar mak susar, lulun tiha verbos lubun ida iha ona kakutak, laran mos kontente los tanba hanoin katak se sura ba sura mai kala fulan 6 tan bele remata estudu no hetan ona diploma lisensiatura - S1 ona tanba ida nee mak hau sinti merese hetan. Iha nebe, maromak aileu....lori Transkrip Nilai finalista kursu iha neba nian no deklarasaun husi CIDAC/CDPM (Centro Informação e Documentação Amílcar Cabral/Comissão para os Direitos do Povo Maubere) Organização Solidariedade, promotora kursu Portugues ba ami, hatama prosesu ingresu iha universidade, ema hare dokumentus ema dehan dokumentus ne iha ne la vale. Ema dudu ba escola secundaria adapta para bele hetan ekivalensia 12.º ano/SMA kls III. Tiga bulan nostalgia hamutuk ho labarik SMA sira kala nostalgia masa lalu di SMA. 

            Hasoru susar ba datoluk: Hahu hetan uluk gelar s3, sai eskola kalan toba liman ida latan ren toos, liman ida latan iha hirus matan. Los ona...iha neba ema bolu pátria ami iha nemai hatan morremos nós por cá! Seidauk aumenta hanoin familia A agora oin sa? Maun, alin, feton B sei iha ka lae? Subrinho, tiun, amigo C oin sa? Funu tinan hira tan? Bainhira mak povu maubere hetan liberdade? Bainhira mak bele hakat ain sama hikas rain hau moris fatin? Situasaun ida tuir ida seluk hotu-hotu sena an hamutuk iha ulun ida nian laran halo ulun fatuk atu nakfera rahun-rahun. 

            Hasoru susar ba dahat: Depois de hetan ekivalensia 12.º ano ho notas 13 valores, tau hamutuk CV, transkrip nilai husi Fakultas Ekonomi Universitas Udayana ho dokumentus seluk-seluk, ba ingresu iha ensinu superior Instituto Superior de Ciências do Trabalho e da Empresa – Lisboa. Husi dokumentus hirak nebe apresenta, certificado ida husi 12.º ho notas 13 valores ne mak sai hanesan pass word hodi tama faculdade. Ema dehan ba hau nune “esquece o passado e inscreve no 1.º ano”. Wiiii moras...sakitnya itu disini! Nudar ema ida nebe nunka desiste husi dificuldades ho modalidade nudar kapital ba moris mak kalma, pasiente no forsa personalidade, sinti laran moras maibe a luta continua. Tanba sa laran labele moras, bainhira hateke ba kotuk, finalista iha universidade indonesia mai europa ema nian sistema la fo ekivalensia. Ho aten boot néon wa’in simu realidade ne hodi inscreve nafatin iha faculdade Sociologia e Planeamento iha ISCTE no frekuenta entre 1996-1999. 

            Hasoru susar ba dalima: Setembro negro halo hau nian personalidade nakdoko no kebra total kbiit uitoan nebe hau iha, aumenta tan rona maun ida milisia hakoi moris, liu-liu asiste politika terra queimada husi milisia pro autonomia sira halo ba rai no povu doben Timor LoroSa’e. Stop! Existe outra vida para além dos estudos! Tanba dificuldade financeira selu propinas, aumenta s32 tesi hau ain klor, halo hau hakneak rai. Maibe tanba hateke ba mundu movimenta la para, moris tenke ba oin duni, maka ho experiencia no konhecimentu nebe hau iha mosu hanoin foun katak sei iha dalan seluk ba moris, liu husi forsa ida “saber fazer”. Forsa ida ne fo hikas kbiit mai hau hamrik hikas hodi hakat fali ba vida akademika hodi “restaura” hikas hau nian títulu lisensiadu nebe interrompido desde Novembro 1994 hodi “revalida” hikas grau de licenciatura iha dia 17 de Dezembro 2011. Restauração independência dia 20 de Maio 2002 depois de 27 anos interrompida. Hau nian Título Licenciado interrompido tanba principio “antes sem título do que sem pátria” hahu 12 de Novembro 1994 no “restaura” hikas Titulo ne iha dia 17 de Dezembro 2011, depois de 17 anos interrompido. Ne’eduni bainhira sei iha vontade atu luta ba moris la iha forsa ida mak bele hakotu ita ho ita nian ideário. Sucesso iha ema ida-idak nian liman laran rasik!

            Ba heróis Loriku Aswa’in sira 12 de Novembro nian, hau nian respeitu no hakru’uk!

            Publicação em destaque

            Dalia Kiakilir "My Self"

            “ Ohin hau pinta aban ho perspektiva matak, ho larametin katak realidade bele mosu hanesan iha hau nia mehi! ”  Dalia ,    Was b...