.
Tell Me Why - Jauh di mata dekat di hati? Tebes ka lae ;) Official Video Out Now, by Kiakilir Dalia & A-Takur ©SilentVoice Pictures Productions 2019. �� Homemade video. Hope to keep you entertained �� Music in 3 languages, Bahasa indo, English & Tetun. Enjoy Lovers❤
TAMA LIU MAI BAINAKA SIRA, BEM VINDO E OBRIGADA PELA VISITA!

Ksolok

sábado, 19 de maio de 2018

Klamar Aswa'in

Klamar Aswa'in

Hanoin hikas tempu uluk
Haksolok-an iha pureza
Iha natureza nia fanun
Hateke ho matak-malirin no solenente

Hanoin hikas hakat kma'an
Sama ba rai metin
Laloran tasi lian, ho anin nia hu'u
Rona-ho manu-lin nia knanuk melodia

La haluha o nia haku'ak domin
Ho isin kulit agreste
Espetativa nian nonok
No desperta inesperado

Hanoin ba udan, loron, anin, suar...
Nudar lian ba hau nia companhia
Tahan-metin hau nia laran susar
Hau nia unika sinfonia

Hanoin hias ba ta'uk, ba ansiedade, ba presaun nia perigu
Halais liu ba oin...
Fanun Aswa'in husi dukur
Aswa'in despercebido

Oras ona atu hasoru
Oras ona atu luta
Oras ona atu satan/defende
Ho hau nia Klamar Asw'ain

Manan Liberdade
Hanoin hikas hau nia kanoik
O nia kanoik, ita nia kanoik
Avo sira nia knanoik

Kanoik ita nia rai Inan
Kanoik Emar Maubere nian
Kanoik Timor Lorosae

Dalia Kiakilir 
in Timor Alma Guerreira!...e assim nasceu uma nova Nação!
Oxford, 19 de Maio de 2013



TIMOR Klamar Aswa'in! Nune'e Moris Nasaun Foun Ida!

Klamar Aswa'in Maubere
Ita moris mai atu sai livre, no, wainhira iha forsa estranhu ruma ka alheia ba nia vontade ameasa halakon ita nia liberdade, forsa ita nia klamar umana halo buat hotu no sakrifisiu tomak, atu liberdade ne’e iha nia fatin, metin iha fatin a’as. Kbi’it perseverança, fiar no determinasaun mak xave-mestre ba ita nia Independensia. Nune’e mak ita foti-oin, nune’e mak ita manan, nune’e, ohin Republika Demokratika Timor-Leste moris, no, nune’e mak moris Nasaun ida. 

Tinan 24 nia laran Timor no Timoroan sira hotu terus tamba hakarak justisa divina iha nia moris, luta hasoru okupasaun Indonesia. Direitu autodeterminsaun sosa ho osan folin a’as, ema rihun mak selu ho nia “vida” rasik tamba laran-metin ba Paz no Liberdade. Genocidio nebe mak povo ne’e terus fanun mundo nia haluha no dukur iha tempu naruk.

La’os ona incognita. Funu nia rohan to’o iha Nasaun Unida (ONU) nia kna’ar hodi fo oportunidade ba Povo Timor atu hili nia destino rasik liu husi dalan REFERENDUM: SIMU ka LA SIMU proposta Autonomia Espesial ho Indonesia? Maske iha presaun nia laran husi forsa pro-otonomista no grupu milisia sira, povo Maubere expressa nafatin nia vontade metin, no nune’e, povo nia lian rona mesmo iha “debaixo de fogo”. Consequentemente Konsulta Popular realiza duni iha loron 30 fulan Agostu tinan 1999. Maioria esmagadora, 78,5%, votante sira LA SIMU autonomia, no loke dalan ba Ukun-rasik-an.

Hafoin rona rezultau REFERENDUM, laloran terror falun no sunu-uma premeditado hahu iha Timor laran tomak. Timor-Leste “Terra Queimado”. Maioria infraestrutura naksobu. Ema barak lakon no laiha uma, no ema rihun lakon sira nia vida.

Atu hatan hasoru krize ne’e, ONU hahu ho autoriza forsa INTERFET hodi restaura ordem no estabelese administrasaun transitoria UNTAET iha Timor-Leste. Hafoin tinan tolu liu, loron 20 fulan Maiu tinan 2002, Timor-Leste, oficialmente, restaura hikas nia Independensia. No nune’e mak moris Nasaun foun ida, Nasaun Timor-Leste!

Haksolok ba Loron 20 Maiu 2002
Parabens no rahun diak ba TIMOR-LESTE!
A luta continua!

Dalia Kiakilir 
Oxford, 19 Maiu 2018

sexta-feira, 18 de maio de 2018

"Valoriza & Habelar Espirito 20 de Maio de 2002"


KADALAK hakarak tebes agradece ba Orador sira hotu nia presença na intervenção iha Seminário Nacional intitulada VALORIZA & HABELAR ESPÍRITO 20 DE MAIO DE 2002 no âmbito hodi selebra tinan 16 Restauração da Independência da República Democrática de Timor-Leste.

  1. Sua Excelência o Sr. Secretário de Estado da Juventude do Trabalho Dr. Nívio Magalhães “Papel SEJT para o Desenvolvimento Juventude agora e no Futuro”

  2. Sua Excelência Sr. Virgílio, da Silva Guterres Presidente Concelho da Imprensa Timor-Leste “Papel do conselho da imprensa à Desenvolvimento sociedade Democrático”

  3. Sua Excelência o Eng.º. Rui Castro Vice-Presidente CCI-TL “As Competências adquiridas pelos graduados do ensino Superior correspondem às necessidades do Mercado de Trabalho”

  4. Rev.mºPe.Martinho Gusmão “Papel Ideologia de Nicolau Lobato antes de proclamação e depois de Restauração da Independência Timor Leste”

  5. Sua Excelência o Sr. Adino Nunes Cabral Adjunto Diretor Nacional Policia Cientifica de Investigação Criminal em Timor-Leste “Papel PSIC no combate Crime em Timor-Leste”

  6. Rev.mº Padre Ângelo Salsinha “Juventude Académico Timorense: Passado, Presente e no Futuro”

Iha Parte Seluk, ba ema hotu-hotu ne´ebé Ami labele temi ida-idak, obrigado ba imi nia kontribuisaun oitoan ka barak ba sucesso Seminário Nacional. Ba Komisaun Organizadora Seminário Nacional ho Estrutura Tomak, ba Xefi Kadalak ho nia estrutura Tomak “WE MADE IT”. Obrigadu & PARABÉNS ba hotu hotu!

Kopypage husi
Natalino De Jesus Dias

domingo, 13 de maio de 2018

Lakon iha Reino Unido, Manan iha Timor


Politika ne’e escolha ida, no hau vota!

Ami nain tolu, Dalia, Ivonia ho Nandinho, fiskais AMP nian husi Oxford ba Peterborough hasoru fiscais nain 8 husi partido vizinho FRETILIN, hetan autorizasaun hodi “tau-matan” ba prosedimentu eleitoral no identifika eventuais irregularidades sira iha fatin votasaun nian.

Prosesu votasaun la’o di’ak, transparente, tranquilo no laiha problema, nunemos ho sura votus la’o ho rigor, tuir avaliasaun team fiskais sira.

"Numero 8, AMP", dehan ho lian-as husi contador bueltim votu. Kontinua!

Tempu istika isin, kolen, maske nune, ami hotu augenta to'o contagem ramata. Faze ikuz nebe hothotu hein atu konfirma vitoria.  Selebrasaun mos akontese ho ida-idak ninia jeitu iha instante momento. Hau, nudar musician ida, koko tau-an iha ambiente politiku nian, basaa, hau foin “pela primeira vez” partisipa iha “festa demokrasia” ida ne’e ho naran Eleisaun Antisipada, e, nudar sidadaun eleitor ida nebe mos halo parte iha ekipa fiskais AMP Reino Unido nian.

Claro, hau mos lakohi lakon jeitu no husik liu deit oportunidade murak ne'e hodi anima-an ho momentum maske sikat hela iha “mean” sira balun nia le’et. Hau tenki konfesa katak “de certa forma” infeliz ho rezultadu AMP nia iha Reino Unido, maibe iha tempu hanesan ksolok wa’in tebes ho rezultadu nasional AMP nian iha Timor-Leste. 

"Yes, AMP manan tiha ona!". Hau nia "exaltação patriótica!"

"Quick count" iha rai-laran nia "links" hasanak ba-mai ho-lais to'o rai-liur, halo ema hotu "tuba" metin iha rede sosial "mais solicitados" FaceBook. Notisia diak ba balun no ladi'ak ba seluk. 

"Viqueque mutlak blokir tiha ona sira", dehan vizinho ida ba nia camarada sira. Iha lidun sorin, moderado sira husi AMP dadalia hela konaba camarada "Timor Maubere" nia "traidores" no "lider queimado" sira. Sira blokir malu rame!

Hau hanoin katak camarada sira maske lakon iha nasional Timor-Leste, sira laiha razaun atu triste tamba “de facto” partido ho naran historico FRETILIN ne’e manan iha diaspora Reino Unido. Indikasaun di’ak ba futuro.

Hanesan dehan maluk fiscais no coordenador FRETILIN Oxford nian, camarada Moises, iha nia intervensaun katak “vitoria ita hotu nian”, no “importante liu mak “votasaun no sura votus la’o  ho susesu, transparente no hakmatek tebes”.

Moises mos aproveita tempo concedido hodi hato’o parabens ba AMP no obrigado ba uma-nain Peterborough nia servisu diak hodi organiza eventu ne'e susesu to'o hotu.

Iha ne’e, hau mos nahouk ho camarada Moises dehan konaba “triunfo iha tempu vota no sura”. Eleitor sira hotu “passifico” exerce sira nia kna’ar direito votu. Laiha “margem de manobra”, mos la reindivika rezultadu 305 x 441.

Politika mak nune’e ona, escolha o nian, no votu hau nian!

Dalia Kiakilir
Peterborough, 12 Maiu 2018

sexta-feira, 11 de maio de 2018

Ohin Hau Fo Votu ba O, Aban O Fo Hau Nia Direitu

Dalia Kiakilir
Kumpri Hau Nia Direitu Demokratiku

Eleisaun Antesipada, 12 Maiu 2018
.
Sidadania hatudu iha ita nia partisipasaun iha vida politika. Exerse simplesmente ita nia direitu no dever nudar sidadaun nebe diak no ativa.

Termu "politika" no "sidadania" la sakat malu hare husi konseitu etimolojiku. Nia esplika katak termu rua ne’e synonymum. Liafuan “politika” mai husi grego “polis”, nebe signifika sidade, no konaba “sidadania” orijinal dalen latim nian “civitas” signifika sidade mos.

Iha tempu uluk politika sempre da’et metin ho sosiedade. Baibain ema halibur malu ko’alia politika no haksesuk assuntu sira konaba ema no moris lorloron nian. Sidadaun sira iha kondisaun atu fo hanoin ka opiniaun relasiona ho rotina iha sosiedade. Gregos sira halo politika sai sentru ba ema nia moris concentrada iha sidade "polis", nebe considera nudar fatin ba aktividade politika, ekonomika, relijioza no sosial. Sira hamutuk nudar sidadaun ida hodi organiza vida iha lubun sosiedade ida. 

Ohin, 12 Maiu 2018, Timor-Leste bolu ita halibur hodi kumpri DEVER SIVIKU no DEMOKRATIKU. Ita iha direitu sira iha vida sivil, sosial no politika, e nunemos ita nia dever atu kumpri “sasan” sira nebe “berlaku” iha estadu no sosiedade ida.

Husu “Litik” hau nia direitu sim, maibe “lo'ok” fo mos hau nia dever sira. Nune’e, hau ida, sidadaun ida ba Timor ida bele funsiona.

Ohin hau fo votu, dever ida, aban O fo hau nia direitu!

Dalia Kiakilir
Oxford, UK

Publicação em destaque

Dalia Kiakilir "My Self"

“ Ohin hau pinta aban ho perspektiva matak, ho larametin katak realidade bele mosu hanesan iha hau nia mehi! ”  Dalia ,    Was b...